Prisipažinsiu, kad anksčiau labai mėgau Diary of Dreams, tačiau pastaruoju metu mano siela tapo vis abejingesnė jų kūrybai. Jų muzika, mano akyse, tapo primityvi ir banaloka, o visų baisiausia — labai vienoda: pakanka turėti vieną albumą (tikriausiai Freak Perfume [2002]), kad žinotum, kas vyksta kituose. Tačiau net ir tą vieną dėl nuobodulio ir trukmės (beveik visi DoD albumai ilgesni nei 70 minučių) sunku „ištverti“ iki pabaigos. Daugiau 
|