Naujienos
Žurnalas
Klubas
E-Krautuvė
Pradžia » Klubas » Muzika » Naujienos
Jubiliejinis „Vilnius Jazz“ sutrauks geriausius savo kartos improvizuotojus 
Jubiliejinis „Vilnius Jazz” pranoks pats save – jo pažiboms meldžiasi kelios kartos! 
“Swampfest 2017” - pabėgimas nuo masinės kultūros [1]
VIII Tarptautinis Indijos klasikinio meno festivalis „SurSadhana’16“ 
„Vilnius Jazz“ 29-tą kartą grįžta į sostinę su trenksmu ir visa puokšte žvaigždžių 
29-ajame „Vilnius Jazz“ festivalyje improvizuos genijai! 
Latvijoje koncertuos grupė „Sofa Surfers“ 
29-asis „Vilnius Jazz“ skelbia pirmąsias festivalio grupes ! 
Kultūrinio veiksmo „Kometa“ atskrieja į Rygą 
Išleista knyga „Sunkūs metai: 2015“ 
  Daugiau »
Aivaras
Sage & Fool
 [3]
Donis
Vacuum
 
Sala
shcut enteRing worts
 
Girnų giesmės
Rupūs miltai
 [1]
Various Artists
ЗА4ИСТКА – fuck the modern world
 
Moby
Live — Hotel Tour 2005
 [3]
Arab Strap
The Last Romance
 
Jamiroquai
Dynamite
 [8]
The Protagonist
Songs Of Experience
 
Faithless
Live At Alexandra Palace
 [6]
  Daugiau »
Prancūzų smuikininko D. Pifarély solo Rūdninkų knygyne 
Paperkantis Diary of Dreams nuoširdumas [16]
Icetodiron 2007 trečias epizodas arba kaip apsauga bandė nužudyti švedus [1]
Juodieji Luftwaffe sparnai, žydrasis AIT! aksomas ir išbarstytas Boyd Rice parakas. [11]
Nordic Audio Modern 2007 DE (Deutschland): Kolios benefisas [12]
„Neglamūrinio“ Vilnius Jazz 2007 belaukiant [1]
Sportbačiai purve arba kaip aš išgyvenau Hurricane‘ą [3]
Icetodiron 2007 — kartais ir vilkai paslepia iltis [1]
Placebo Vilniuje: šokoladiniai saldainiukai su čili įdaru [9]
Tarpinis finišas: Wozu ima Eurorock'ą [5]
  Daugiau »
Nadja: Lėtos šalčio gėlės [2]
„Nematomas“ King Crimson frontmenas Adrianas Belew [4]
Pateptųjų duetai [15]
Groti sudėtingą muziką pagaliau vėl negėda  
Natacha Atlas – „žmoguje įkūnytas Gazos ruožas“  
Visgi kaip teisingai — Jack Johnson ar Joe Jackson?  [1]
Tribes Of The City ruošia specialų dainų kokteilį Kaunui 
Šlifuotojas Nick Cave ir jo „blogio sėklos“ sensta, bet nepasiduoda  [1]
Naujas hipių elfės Joni Mitchell kulto proveržis 
Vien tik rokas valdo mus [7]
  Daugiau »
Reklamuokis Gramofone!
Nepriklausoma MACINTOSH kompiuterių vartotojų grupė
ZONA Music svetainė
Vilnius Jazz
PILOTAS.LT - Architektūra ir kultūra: kasdien
Music Expoprt Lithuania
Elaktronika.lt
Fotoakademija – profesionali Nikon, Carl Zeiss, Novoflex įranga fotografams
Džiazuojančios Vėlinės. Ar taip kada buvo?
  J. Milušauskaitė
2011 m. spalio 31 d.
Buvo, — 1980 m. lapkričio 1, 2 d. nuvilnijo pirmasis Birštono džiazo festivalis. Tokio didžiulio kultūrinio reiškinio trisdešimtmetį žymintys metai  pasibaigė taip ir nesulaukę deramo dėmesio. O juk festivalis, prasidėjęs 1980 m. Vėlinių dienomis, o nuo 1982 m. vykstantis poriniais metais paskutinį kovo savaitgalį, tapo ne tik Lietuvos džiazo Meka, bet ir keitė keleto kartų likimus, atverdamas Laisvės ir Dvasingumo horizontus.

Apie Birštono džiazo festivalį žino visi bent kiek besidomintys muzika, daug informacijos galima rasti festivalio internetiniame puslapyje, tačiau niekur nerasi paaiškinimo kodėl būtent šis festivalis taip traukia klausytojus ir atlikėjus. Šimtai klausytojų galėtų papasakoti unikalias istorijas bei savąsias festivalių versijas, atradimus Muzikoje ir Gyvenime...

Lietuvių džiazo muzikantams festivalis lyg gimti namai – visada visi stengiasi sugrįžti į šią sceną ir salę, prisiminti debiutų ar pirmųjų pasirodymų jaudulį, pristatyti naujas programas, susitikti su kolegomis, bendraminčiais ir, aišku, išgirsti naujus jaunuosius talentus.  Čia visada laukiami visi...
  
Taigi kalbinu Zigmą Vileikį, Birštono kultūros centro direktorių. Žmogų, kukliai vadinantį save festivalio organizatorium. 

J. M. : Papasakokite, prašau, apie pirmojo Birštono džiazo festivalio, vykusio 1980 m. lapkričio 1, 2 dienomis,  organizavimą, apie tai kaip gimė pati festivalio idėja?

Z.V.: Pati festivalio idėja tarp muzikantų „sklandė“ seniai. Juk pirmasis džiazo festivalis Lietuvoje buvo surengtas jau 1968 m. Elektrėnuose, tačiau dėl įvairių sunkumų ši graži idėja pratęsta nebuvo. Nuo 1977 m. džiazo muzikos entuziastai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje brandino mintį atgaivinti džiazo festivalį Lietuvoje.

Po studijų Klaipėdoje 1980 m. sausio mėn. pradėjau dirbti Birštono kultūros skyriaus vedėjo pareigose, o tų pačių metų gegužę Palangoje fesivalyje Baltijos jaunystė sutikau šviesios atminties Liudą Šaltenį, kuris „išmetė idėją“, jog klajoja mintis surengti džiazo festivalį. Aš pasiūliau jį daryti Birštone, pažadėjau išspręsti visas organizacines problemas, gauti visus leidimus.


J.M.: Juk tada buvo labai sudėtingi laikai ypač tokiai laisve alsuojančiai idėjai, o ir kiek Jums tada buvo metų?

Z. V.:  Man buvo 25 metai. Padaryti ką nors peržengiančio leistinas ribas gali tik jauni žmonės – jie dar nieko nebijo. Kai šį sumanymą pristačiau tuometiniam Birštono vykdomojo komiteto pirminikui, jis paklausė : „o kas tas džiazas?“ Aš atsakiau, kad tai tokia tyli ir rami muzika, kurią groja tamsoje. Matyt, kad tuometinei valdžiai tai pasirodė žymiai mažesnė blogybė negu triukšmingas rokas, nes žodinį leidimą rengti festivalį gavau. Aišku, viską dar reikėjo derinti ir Prienų partijos komitete, ir Vilniuje kultūros ministerijoje, kultūros ir meno valdyboje. Liaudies kultūros centre. Buvo daug kuriozų.
 
J. M.: Buvo 1980 m. Miestelyje, kuriame nebuvo ne tik džiazo muzikantų, bet ir klausytojų Jūs pradedate įgyvendinti džiazo festivalio idėją, pasirinkdami Vėlinių datą? Ką Jūs sau galvojote?    

Z.V.: Šypsosi. Vėlinių datą pasirinkome tik dėl to, kad mums reikėjo „stogo“, kokios tai svarbios politinės rubrikos, o lapkričio 1 d. buvo Pasaulinė jaunimo diena, – tad festivalį  paskyrėme jai ir TSKP XXVI suvažiavimui. Tokie buvo laikai. Tiesiog labai norėjosi įgyvendinti džiazo festivalio idėją, kurios bacila užsikrėčiau dar studijuodamas Klaipėdoje ir bendraudamas su džiazo muzikantais. Aišku, rengti džiazo festivalį miestelyje, kuriame tuo metu gyventojų skaičius nesiekė trijų tūkstančių ir vyko tik tradicinė kultūrinė veikla buvo iššūkis. Dabar jau tradicija yra tai, jog 3,2 tūkstančio gyventojų teturinčiame miestelyje kartą per 2 metus džiazo klausosi bemaž tiek pat – 3,5 tūkstančio džiazo klausytojų! 

J.M.: Per trisdešimt metų surengėte 16 Birštono džiazo festivalių, bet tik pirmasis buvo per Vėlines. Gal prisimintumėte to pirmojo festivalio atlikėjus?

Z.V.: Pirmajame festivalyje dalyvavo 8 kolektyvai:     

  • L.Miliausko ansamblis
  • R.Grabšto ansamblis
  • T.Naisas
  • A.Fedotovo, G.Abariaus, B.Vaino trio 
  • V.Šlyko ansamblis
  • K.Lušo ansamblis 
  • V.Ganelino džiazo trio
  • Klaipėdos fakultetų džiazo orkestras (vadovas P. Narušis)  
                                                                                                                       
Šeši iš šių kolektyvų varžėsi dėl prizų. T. Naisas bei V. Ganelino trio kaip profesionalūs kolektyvai  šiose varžytuvėse nedalyvavo. 

Pagrindinis prizas buvo paskirtas A.Fedotovo trio (Vilnius). 

Įdomiausių kompozicijų autoriaus prizą pelnė K. Lušas (Kaunas) .

Žiūrovų prizas — T.Naisui (Talinas).
 

Prizai geriausiems atlikėjams: 
K.Lušui (fortepijonas, Kaunas),
 A.Fedotovui (saksofonas, Vilnius),
 R.Brazaičiui (saksofonas, Kaunas),
 J.Cechanovičiui (gitara, Vilnius),
 R.Vainui (bosinė gitara, Vilnius).


J.M.:  Pirmąjame Birštono džiazo festivalyje prizus žiuri teikė vertindama muzikantų grojimą festivalio metu. Dabar festivalio Grand Prix teikiami atsižvelgiant į muzikantų nuopelnus lietuviškam džiazui? 

Z.V.:Taip. Birštono džiazo festivalio Grand Prix, savotiškas Lietuvos džiazo „Oskaras“, suteikiamas už svariausią indėlį į Lietuvos džiazą. Jau 16 garsių Lietuvos dailininkų sukurtų Grand Prix turi savo šeimininkus, 2012 m. labiausiai Lietuvos džiazui nusipelniusiam džiazmenui bus įteiktas 17-asis.


J.M.: Pirmame Birštono džiazo festivalyje iš aštuonių kolektyvų septyni buvo lietuviški. Svečio teise naudojosi tik T.Naisas iš Talino. Suprantama, jog „geležinės uždangos“ metais pasikviesti užsienio džiazo atlikėjus buvo utopija. Dabar, kai galima nupirkti bet kokią užsienio žvaigždę, Jūs liekate ištikimas lietuviško džiazo propagavimui bei visuomet ieškote jaunųjų Lietuvos džiazo atlikėjų. Ar tai laikote Birštono džiazo festivalio Misija? 

Z.V.: Taip. Didžiausią festivalio programos dalį sudaro Lietuvos džiazo muzikantai, tad Birštono džiazo festivalis tarsi veidrodis atspindi Lietuvos džiazo veidą - čia groja ir džiazo scenoje debiutuojantys, ir jau tarptautinio pripažinimo pasiekę muzikantai, kuriems kadaise Birštono scena tapo tramplinu į didžiąsias, tarptautines džiazo scenas. Birštono džiazo festivalio scena atvira ne tik brandiems, garsiems šalies džiazmenams, bet ir jauniems debiutuojantiems muzikantams. Suteikti festivalio sceną jaunimui, su puikiu įgarsinimu bei scenografija, visada laikiau Birštono džiazo festivalio priederme.   

J.M.:  Džiazo muzikantai ir klausytojai, dalyvaujantys Birštono džiazo festivaliuose, vienbalsiai akcentuoja nepakartojamą šio festivalio atmosferą, aukščiausios prabos scenografiją, atributiką, kūrybiškumą net mažiausiose smulkmenose.  Kaip pavyksta tai visada išlaikyti? 

Z.V.:Jau ir pirmajame festivalyje galvojome apie scenografiją, – tais visuotinio deficito metais polietileno plėvelė buvo pagrindinė medžiaga, įkūnijusi stenografinius sumanymus . Tai išlaikyti padeda rengėjų nuostata – „scena skirta menui“, todėl čia neperskaitysite rėmėjų vardų (tam skirtos kitos erdvės), o scenoje esanti scenografija yra unikalus meno kūrinys, kuriantis erdvę čia skambančiam džiazui, o kartais net suteikiantis papildomų kūrybinių impulsų. Nuo pirmojo festivalio jo atributiką kuria dailininkas R.Kepežinskas, metai iš metų festivalio ženkle išradingai eksploatuojantis muzikos instrumentų temą. O atvykusius klausyti džiazo tradiciškai pasitinka džiazo foto paroda.

J.M.:  Birštono džiazo festivalio gimtadienis per Vėlines, atrodytų, nieko gero nežadėjo. Dideliam visų džiazo muzikantų ir klausytojų džiaugsmui festivalis jau tapo kultūriniu reiškiniu. Ką jaučiate ir galvojate Jūs, vienas iš festivalio sumanytojų, žmogus, trisdešimt metų organizuojantis ir puoselėjantis šį unikalų festivalį? 

Z.V.:  Jaučiu pasididžiavimą, kad mes tai padarėme ir kad festivalis kas du metai įvykdavo visada, net ir sudėtingiausių istorinių įvykių metais. Džiaugiuosi, kad  Birštono džiazo festivalis ne tik seniausias, bet ir demokratiškiausias Lietuvos džiazo forumas, pristatantis pačius įvairiausius Lietuvos džiazo aspektus, žanrų krypčių ir stilių įvairovę: nuo diksilendų iki šiandieninio džiazo eksperimentinių, novatoriškų ieškojimų. Talpi ir jo programa – tikras džiazo maratonas, paprastai per 3 savaitgalio dienas pristatanti apie 20 kolektyvų.
Birštono festivalis turi tarptautinį rezonansą – jis žinomas Europoje, į jį suvažiuoja kitų festivalių rengėjai, prodiuseriai, menedžeriai, kitų šalių džiazo kritikai ir žurnalistai. Festivalį nuolat filmuoja bei įrašinėja Lietuvos televizija ir radijas, tokiu būdu dokumentuodama Lietuvos džiazo istoriją. Festivalio radijo ir TV įrašai yra bene išsamiausias Lietuvos džiazo istorijos dokumentas.

J.M.:  Dėkoju Jums už pokalbį. Nekantriai lauksime 2012 m. kovo paskutinio savaitgalio ir 17-ojo Birštono džiazo festivalio. 



Rašykite komentarus
Autorius (maks. 30 simbolių)
Komentaras (maks. 1000 simbolių)
Kviečiame skaitytojus reikšti savo nuomonę civilizuotai, gerbiant kitų asmenų pasisakymus. UAB FONOGRAFIKA pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, kito asmens vardu pasirašytus, šmeižiančius, įžeidžiančius, žeminančius žmogaus garbę ir orumą, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos įstatymus, reklamuojančius, kurstančius nelegaliems veiksmams skaitytojų komentarus. Privalome informuoti specialiąsias Lietuvos tarnybas apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorių duomenis. O taip pat galime tai padaryti savo iniciatyva. Pastebėję netinkamus komentarus, prašome informuoti mūsų kolektyvą adresu redakcija@gramofonas.lt.

Atgal

   

Į viršų

Keisti prenumeratos nustatymus
AudioGourmet 2017
Prisiminti mane prie šio kompiuterio.
Pamiršote savo slaptažodį

Klausimėlis ir atsakymai matomi tik registruotiems vartotojams
Naujausios
Kambario akustika [94]
Įkakojimai [365]
Audiogourmet 2017 ... [153]
Ką dabar groja tav... [2485]
lempinio pre-amp g... [7]
Rimtų bachūrų rupo... [921]
Senas vintažas ar ... [14]
Lentynines kolonel... [26]
RaspberryPi  [122]
Playerio (transpor... [57]
Stiprintuvas su ak... [48]
Kokią galvutę pasi... [9]
Supertweeter'is [130]
Kasdieninė kava [170]
Reel to Reel [457]
Laidai kolonelems ... [36]
Sugedo DacMagic. A... [7]
Sukrečiantys filmai [89]
passive vs active ... [132]
Rytinis espresso [147]
GAS bendrųjų iškra... [327]
Mano sielos ruporas [2528]
Audio Monitor silv... [6]
BĖGANTIS SKUSTUVO ... [1]
Dvijuostės ruporin... [4406]
Bevielės mažam biu... [15]
Visaton DIY projek... [92]
Ieškau meistriuko [30]
A klasės stiprintu... [1129]
Celestion Ditton F... [11]

Populiariausios
Dvijuostės ruporin... [4406]
Mano sielos ruporas [2528]
Ką dabar groja tav... [2485]
Skaitmeninio forma... [1934]
Skirtingų akustiko... [1646]
Media PC ir kiti s... [1369]
Tarpblokiniai laid... [1265]
Ezoterika Jums! [1259]
Laidai kolonėlėms [1182]
A klasės stiprintu... [1129]
super laidai [975]
Atlikti testai! [942]
Biudžetinis tarpbl... [924]
Rimtų bachūrų rupo... [921]
Šiuolaikinės lenty... [745]
Mano pafas :) [739]
Gramofono meet'as ... [673]
Wilson Audio Magnu... [668]
Kavavirės ir malūn... [652]
YouTube videos  [644]
Pagaliau turiu pin... [590]
Merdėjam... [583]
CD ar PLOKŠTELĖ [561]
LCD ar Plasma [560]
Iš kur perkat vini... [527]
AudioGourmet 2015 [517]
Odos Dvokas  [483]
Reel to Reel [457]
skaitmeninių failų... [456]
Del namu kino komp... [447]