Kai apšerkšnija žiemos, o tamsiai balti vakarai prailgsta, ieškau ilgų, kaip užmarštis, istorijų. Ir nors šalčio nekenčiu, sąžiningai pripažįstu, kad jo gabumais žaviuosi. Nukreivintos sąmonės žmonėms, minusas, nors ir kuklesnis už pliusą, palieka didesnį įspūdį — Borėjas tai riaumoja, tai pašaipiai švilpauja, speigas stikle kala marmurines gėles, o šviesa skyla kaip ledas, brandindama artėjančius nakties spazmus. Tokio mažaspalvio, stingstančio pasaulio dabar klausausi – šalčiu dvelkiančias istorijas man pasakoja kanadiečių duetas Nadja. Daugiau 
|