| Natacha Atlas – „žmoguje įkūnytas Gazos ruožas“ |
| J.Dobriakovas |
| 2008 m. birželio 25 d. |
Pagrindinė Vilniaus romų tabore vyksiančio kultūrų dialogo festivalio Terno Vilna baigiamojo koncerto (birželio 28 d.) žvaigždė Natacha Atlas savo gyvenime ir muzikoje puikiai derina skirtingų kultūrų elementus.
Gimusi Belgijoje, turinti šaknų Egipte, Palestinoje bei Maroke, o šiuo metu gyvenanti Didžiojoje Britanijoje ir koncertuojanti visame pasaulyje, ji teigia, kad jai vienodai artimos tiek Europos, tiek arabų šalių ir žydų kultūros, ir pati save vadina „žmoguje įkūnytu Gazos ruožu“. Anksčiau dirbusi su tokiais žymiais atlikėjais, kaip britų ethno trance kolektyvas Transglobal Underground ir legendinės Niujorko grupės Fugazi narys Jah Wobble, jį įkūrė savo tarptautinę grupę, su kuria ir pasirodys Vilniuje.
- Atrodo, „multikultūralizmas“ šiandieninėje Europoje yra madingas žodelis. „Etno“ dalykai, ypač jei jie suvokiami kaip egzotiški, gerai parduodami – ypač muzika. Ar tai netampa tiesiog išnaudojimo forma? Juk Vakaruose gyvenantys world music ir kitų „maišytų“ stilių atlikėjai yra kur kas žymesni ir mėgaujasi kur kas didesne finansine sėkme, nei tie, iš kurių jie „pasiskolina“ muzikinę medžiagą? Pavyzdžiui, ką manote apie tokius atlikėjus, kaip Gogol Bordello ar Balkan Beat Box? Ar galėtumėte teigti, kad esate vienoje „scenoje“ su jais?
Tai yra laisvos ir sąžiningos konkurencijos erdvė, kiekvienas gali semtis įkvėpimo iš visų kultūrų – štai kas leidžia muzikai būti gyvai, įdomiai ir gyvybingai. Juk žmonės darė tą patį amžių amžiais.
- Jūsų minėtų atlikėjų muzikos neteko girdėti, todėl negaliu atsakyti į antrą klausimo dalį.
Ar pastebėjote, kad daugybė vakariečių yra linkę traktuoti kitų kultūrų ir etninių grupių atstovus kaip „saugius“, jei šie yra menininkai? Pavyzdžiui, Rytų Europoje mažai kas nori gyventi romų kaimynystėje, tačiau romų muzika apipinta savotiška romantine mitologija, ir patys romų muzikantai yra gerbiami daug daugiau, nei kiti šios izoliuotos bendruomenės atstovai. Įtarių, kad panašiai yra ir su arabų kilmės žmonėmis. Ar jaučiate, kad klausytojai Vakarų Europoje jus suvokia kaip labiau „europietišką“ musulmonę, nes gyvenate ir dirbate labiau „europietiškų“ stiliumi?
- Taip, šis dalykas tikrai egzistuoja.
Kaip žmonės arabiškajame pasaulyje vertina tą skirtingų muzikinių tradicijų „sukergimą“, kurį praktikuojate savo kūryboje? Ar šis reiškinys jų suvokiamas kaip priimtinas? O gal tenka susidurti su priešiškumu? Apskritai, šiuos žmones domina transkultūrinė world muzika ar tai yra tik vakarietiška mada?
Juos labai domina tokia muzika. Neseniai grojome didžiuliame festivalyje Rabate (Maroko sostinėje), ir visi vietiniai žmonės mėgavosi mūsų pasirodymu. Mus sutiko tiesiog nuostabiai, o didžioji dalis klausytojų buvo musulmonai, visų visuomenės sluoksnių atstovai. Festivalis buvo atviras visiems.
- Kas yra jūsų grupės nariai? Iš kur jie kilę, ir kas juos sieja? Ar turite bendrą muzikinę viziją?
Perkusininkas Aly Minawi yra egiptietis. Jo energija niekada neišsenka, net neįsivaizduoju pasirodymo be jo, jis labai įkvepia tiek mane, tiek publiką.
- Klavišininkas Eseras Ebcinas yra iš Turkijos, jis suteikia muzikai šiek tiek kitokią nuotaiką. Jis žino arabiškas gamas taip gerai, kad niekas negalėtų jam prilygti.
Nickas Simmsas groja būgnais. Jis gimė Londone ir grojo įvairiose grupėse, tarp jų – Corner Shop, kurių daina „Brimful of Asha“ buvo didelis hitas. Nickas yra grupės stuburas ir mano pirmiausias pasirinkimas, kai reikia būgnų.
Bosistas Steve’as Leake’as yra iš Lidso. Jis groja bosu kaip demonas, nepaprastai „kietai“, tačiau tuo pat metu gerai jaučia ir arabiškas dermes, kas mane labai žavi.
Nežinau, kas būtent mus visus vienija, tiesą sakant, net nebepamenu, kada visi susibūrėme. Grupės yra keisti dalykai, ilgainiui jos tarsi pradeda gyventi savarankiškus gyvenimus.
- Kas yra jūsų klausytojai? Ar galėtumėte apibrėžti žmones, kurie ateina į jūsų koncertus ir perka įrašus? Kuo juos traukia ši muzika?
Mano auditorija yra gana plati, joje yra daugelio kultūrų atstovų. Koncertuoju visame pasaulyje, ir atrodo, kad mano muzika patinka visų rasių ir visų amžiaus grupių žmonėms. Pavyzdžiui, Prancūzijoje į mano koncertus su savo tėvais ateina daug vaikų, ir tai yra nuostabu, nes tai jie kurs ateitį ir gali išsaugoti tradicijas.
- Ko tikitės iš pasirodymo festivalyje „Terno Vilna“ birželio pabaigoje? Ar kada nors teko koncertuoti tokioje vietoje, kaip romų taboras? Ir ar tikite, kad tokie renginiai gali paskatinti visuomenę pagaliau įtraukti ignoruojamas tautines mažumas į kultūros erdvę?
Mes esame nusiteikę labai entuziastingai, tokie kultūros renginiai gali panaikinti kultūrų ir bendruomenių atskirtį. Tokioje vietoje koncertuosime pirmą kartą, labai tikiuosi, kad publikai patiks mūsų pasirodymas.
Stephen Freiheit nuotr.
|
|
| Kviečiame skaitytojus reikšti savo nuomonę civilizuotai, gerbiant kitų asmenų pasisakymus. UAB FONOGRAFIKA pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, kito asmens vardu pasirašytus, šmeižiančius, įžeidžiančius, žeminančius žmogaus garbę ir orumą, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos įstatymus, reklamuojančius, kurstančius nelegaliems veiksmams skaitytojų komentarus. Privalome informuoti specialiąsias Lietuvos tarnybas apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorių duomenis. O taip pat galime tai padaryti savo iniciatyva. Pastebėję netinkamus komentarus, prašome informuoti mūsų kolektyvą adresu redakcija@gramofonas.lt. |
|
SPAUSDINTI
SIŲSTI
