
| Pateptųjų duetai |
| Dovydas Bluvšteinas |
| 2008 m. spalio 13 d. |
Pop muzikos istorija nėra perpildyta sėkmingais dviejų garsių skirtingų stilių muzikantų duetais. Roko grupės neretai pasikviečia svetimą vokalistą arba dainininkai nugali asmenines ambicijas įrašo drauge vieną-kitą dainą. Tačiau bendrus albumus pop ir roko žvaigždės įrašinėja labai retai.
Didesniems bendriems projektams kiek lengviau susitaria instrumentininkai, o ypač džiazmenai, kuriems yra gyvybiškai būtina dažnai kaitalioti partnerius. Situacija pagerėja tarp žvaigždžių atsiradus romantiniam ryšiui, tačiau šis paprastai trunka per trumpai, kad jie spėtų įrašyti visą albumą. Sąžiningai peržiūrėjau žurnalo Rolling Stones redaktorių sudarytą 500 visų laikų geriausių roko dainų sąrašą ir neradau jame nei vieno žvaigždžių dueto kūrinio.
Interneto muzikos parduotuvės „Amazon“ geriausiai per ilgą laiką parduodamų albumų šimtuke pavyko aptikti tik du jungtinius projektus – saksofonininko Stano Getzo ir gitaristo João Gilberto klasikinį 1963 metų bosanovos diską Getz/Gilberto ir kone vienintelio tikrų roko žvaigždžių George’o Harrisono, Jeffo Lynne’o, Roy Orbisono, Tomo Petty ir Bobo Dylano kooperatyvo The Traveling Wilburys dainų rinktinę.
Per kelis pastaruosius metus pasirodė įdomūs J.J.Cale’o ir Eric’o Clapton’o, Roberto Planto ir Alison Krauss bei Isobel Campbell ir Marko Lanegano duetų albumai. Panašu, kad ši tendencija nesilpnėja, taigi galime trumpai apžvelgti tris naujus duetų albumus.

David Byrne & Brian Eno Everything That Happens Will Happen Today 2008 everythingthathappens.com
Paskutinis ir lyg šiol vienintelis Talking Heads lyderio Davido Byrne‘o ir jos bei daugelio kitų grupių albumų prodiuserio ir bendraautoriaus Brian‘o Eno įvyko 1981 metais, kuomet jie išleido įsimintiną ir novatorišką tiems laikams albumą My Life in the Bush of Ghosts. Prieš kelis metus Eno pasiūlė Byrne‘ui parašyti žodžius jo nebaigtoms dainoms ir jas sudainuoti. Abu muzikantai dirbo savo namuose Londone ir Niujorke ir tik „gyvi“ instrumentai buvo įrašyti profesionaliose studijose. Rugpjūčio 18 Everything That Happens Will Happen Today buvo išleistas elektroniniu būdu per specialiai tam tikslui sukurtą tinklapį everythingthathappens.com, o vinilo ir CD versijos pasirodys ne anksčiau rudens.
Naujo albumo muziką Davidas Byrne‘as apibūdina kaip elektroninį folk-gospelą. Akivaizdu, kad jį labiausiai inspiravo country ir gospel, tačiau Briano Eno aranžuotės ir garso korekcijos net paprastas rodos dainas paverčia įdomiomis, prikaustančiomis klausytojo dėmesį. Pirmą bendrą darbą čia primena nebent daina Poor Boy, o Strange Overones ir dauguma kitų dainų tarsi atkeliavo iš paskutinių Talking Heads albumų. Beformė I Feel My Stuff su modifikuotu pianino garsu ir zirziančia Philo Manzanera‘os gitara išsiskiria aršumu, o finalinė The Lighthouse – būdinga Eno ambient darbams švelnia, banguojančia atmosfera.

Patti Smith & Kevin Shields The Coral Sea 2008 PASK
Pirmoji panko ledi Patti Smith yra ne tik dainininkė, bet ir pripažinta poetė, išleidusi per dešimtį knygų. 2005 metų biržely ir 2006 metų rugsėjy Londono Queen Elizabeth Hall ji surengė tris savo poezijos vakarus. Jų metu Patti Smith skaitė jos artimo draugo fotografo Roberto Mapplethorpe‘o atminimui skirtos knygos The Coral Sea fragmentus. Skaitovei be išankstinio pasiruošimo ir repeticijų, tiesiog improvizuodamas scenoje, jai pritarė kultinės shoegaze ir noise-pop grupės My Bloody Valentine vadovas ir gitaristas Kevinas Shieldsas. Dviejų iš trijų koncertų įrašai šiemet pagaliau buvo išleisti dviejų kompaktinių plokštelių albume The Coral Sea.
Besitikinčių Patti Smith dainų ekspresijos ir uraganinio My Bloody Valentine triukšmo laukia nusivylimas, nes The Coral Sea yra poezijos, o ne muzikos albumas. Centrinė vieta čia besąlygiškai užleidžiama žodžiui, o Kevino Shieldso vaidmuo apsiriboja vien garsinės terpės sukūrimu. Patti Smith perkelia į eiles visą jos dainavimo manierai būdingą ekspresyvumą, o išlikdamas šešėlyje Shieldsas tarsi skatina jos emocijų proveržius.

Willie Nelson & Wynton Marsalis Two Men with the Blues 2008 Blue Note
Viena garsiausių country pasaulio legendų dainininkas Willie Nelsonas noriai dainuoja tradicinio džiazo, populiariosios muzikos ir bliuzo standartus ir net bandė jungti country su reggae. Užtat pirmo ryškumo džiazo žvaigždė trimitininkas Wyntonas Marsalis garsėja itin konservatyviom pažiūrom – jo repertuaras paprastai apsiriboja tradiciniu džiazu ir akademine muzika. Jau daug metų jis vadovauja rimtai institucijai „Jazz at Lincoln Center“ ir joje veikiančiam bigbendui.
2007 metų sausio 12–13 dienomis šiame centre įvyko bendri Willie Nelsono ir Wyntono Marsaliso koncertai, o jų įrašai neseniai išleisti kompaktinėje plokštelėje, kuri mikliai pateko į žurnalo „Billboard“ geriausiai parduodamų džiazo albumų sąrašo pirmą vietą.
Nepriklausau Wyntono Marsaliso puritoniško ir kiek pasipūtusio tradicionalizmo gerbėju, taip pat visiškai nesu įsitikinęs, kad puikaus dainininko Willie Nelsono visiškai „baltas“ balsas tinka tradiciniam džiazui ir bliuzui. Kaip bebūtų, klausant Two Men with the Blues puikiai girdisi, kad abu šie iš pažiūros visiškai priešingų ritminės muzikos pasaulio polių atstovai nuostabiai lengvai supranta vienas kitą ir su didžiuliu malonumu atlieka abiems vienodai gimtus ir artimus kūrinius.
 |
 |
 |
| Kviečiame skaitytojus reikšti savo nuomonę civilizuotai, gerbiant kitų asmenų pasisakymus. UAB FONOGRAFIKA pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, kito asmens vardu pasirašytus, šmeižiančius, įžeidžiančius, žeminančius žmogaus garbę ir orumą, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos įstatymus, reklamuojančius, kurstančius nelegaliems veiksmams skaitytojų komentarus. Privalome informuoti specialiąsias Lietuvos tarnybas apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorių duomenis. O taip pat galime tai padaryti savo iniciatyva. Pastebėję netinkamus komentarus, prašome informuoti mūsų kolektyvą adresu redakcija@gramofonas.lt. |
|