Prisipažinsiu — nekantravau ir šiek tiek abejojau. Tačiau tai, ką išgirdau nustebino. Šios kolonėlės tikrai vertos to, kad jų pasiklausyti sugužėtų aistruoliai kone iš visos Lietuvos. Juk be Vilniečių tądien buvo atvykusių iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir, berods, net iš Klaipėdos.

Nusimetęs striukę pamačiau būrį pažįstamų veidų ir nedideles, gan paprastas, kokybiškos apdailos dvijuostes kolonėles su nedideliu popieriniu žemadažniu ir šilkiniu aukštadažniu garsiakalbiais. Mintyse lūkesčius nuo „kažko tokio įspūdingo“ perkvalifikavau į „turėtų būti bent jau subtilu“.

Klydau. Po kelių minučių išgirdau didelį, erdvų, detalų, lengvą, dinamišką garsą. Subtilumo jam netrūko, tačiau ne tai darė didžiausią įspūdį. Autoriaus prognozės buvo išties tikslios ir pagrįstos — kolonėlių skambesys tikrai „didelis“. Atrodo, jog skamba tikrai didesnės „dėžės“, didesni garsiakalbiai.

Puiki (kaip tokio dydžio kolonėlėms) makrodinamika, labai neblogai skiriami ir subtilūs garsinio piešinio pokyčiai, itin įspūdinga erdvė, didžiulis detalumas, švelnus, minkštas, bet kartu gyvas ir gan detalus bosas, neįkyrūs aukštieji, ir, mano manymu, santykinai kiek prislopę vidurinieji dažniai, kažkiek vienodoka aukštųjų vidurių zona. Tokia trumpa šių kolonėlių anamnezė. Potencialiai labai įdomus gaminys.

Toliau aptarinėjant kolonėlių (ar visgi labiau visos „sistemos“?) skambesį teko išgirsti įvairių nuomonių: daug kam nepatiko leidžiamų įrašų kokybė, buvo neaiškūs stiprintuvo, kabelių bei keitiklių skambesio bruožai. Galop, ne visiems pažįstama ir patalpa, kurioje klausėmės. Visa tai, ir, be abejo, gan trumpas pažinties su gaminiu laikas, verčia kritiškai žvelgti į asmeninius ir svetimus įspūdžius.

Todėl norėčiau apraminti autorių — manau, neverta pulti į kraštutinumus ir pulti drastiškai koreguoti ilgai derintą skambesio braižą. Visų pirma, kiek žmonių, tiek nuomonių. Antra, girdi žmonės gal ir daugmaž tą patį, tačiau ŽODŽIU tai išreiškia, akcentus dėlioja ir išvadas daro labai skirtingas. Aš pats visą laiką sėdėjęs kiek kairiau, vėliau trumpai paklausiau atsistojęs kiek tolėliau, bet visiškai centre išgirdau jau kitokią tembrinę visumą ir suabejojau savo vertinimais. Galų gale, neverta prarasti savitumo. Juk visiems visvien neįmanoma įtikti.

Kalbant apie tembrinį balansą apibendrinus galima būtų manyti, kad statistinis klausytojas pastebėjo švelnų (ar stiprų — priklausoma nuo sėdimos vietos) aukštųjų dažnių perteklių ir niekam, turbūt, nepritrūko žemųjų dažnių kiekio. Tačiau tai aš siūlyčiau traktuoti žvelgiant iš santykinės, o ne absoliučios pusės. Kitaip tariant, mano manymu, galima būtų pasakyti ir kitaip, pvz. — trūko „vidurių“. Ypač akivaizdu tai buvo palyginus su puikiomis Revolver Cygnis (nors pastarųjų braižas man asmeniškai ir nėra pats mieliausias). Visgi, fortepioną Revolver perteikė įtikinamiau.

Net ir kalbant apie žemuosius dažnius klausytojai skirtingai dėlioja akcentus: vienam svarbesnė gera artikuliacija ir detalumas, kitam — jėga, poveikis, dinamika, trečiam — gražus, skanus tembrinis žemųjų balansas, ketvirtam — gylis.

Žvelgiant į dažninę charakteristiką, išmatuotą Muzikos magijos salono patalpoje tai puikiai galima suprasti — bendras žemųjų dažnių kiekis buvo tikrai pakankamas, tačiau tolygumas tikrai neidealus. Laimė, „pikas“ ties 50 Hz skambėjo gan „skaniai“, o duobės buvo potencialiai „neskaniose“ vietose. Visgi, pikas buvo apsuptas dviejų ryškių duobių, o tai kai kuriems įrašams galėjo radikaliai įtakoti boso braižą.

Panašiai ir su vidutiniu diapazonu — bendras juostos tolygumas atrodo neblogas, tačiau man įtarimų kelia labai arti vienas kito esantys 750 Hz „pikas“ ir 1000–1250 Hz „duobė“. Akcentuočiau čia būtent artumą ir skirtumą tarp jų, o ne absoliučios dydžius. Tokie vos ne 7 dB netolygumai gausų obertonų fortepiono ar panašių instrumentų skambesį gali gan stipriai įtakoti. Bet tai jau labiau diskusijų prie taurės ar bokalo sritis.

Viena vertus, šaunu, jog tokie renginiai vyksta ir yra populiarūs. Kita vertus – šaunu, jog tokiems renginiams yra pagrindo. Lygioje vietoje sambrūzdžio nesurengsi. Na, surengsi vieną–du kartus. O tvirtas pagrindas šį kartą — forumo dalyvių aktyvumas bei nario, slapyvardžiu „Sousa“ drąsa ir pasiūlyta iniciatyva susibėgti, pasiklausyti jo sukurtų kolonėlių. Nemaišė ir noras pakankamai metodiškai įvertinti patirtus įspūdžius.

Dėkui „Sousai“ ir atskira padėka nuo visų mūsų Muzikos magijos salonui už supratingumą ir aktyvumo palaikymą. Gera atmosfera besidominčių tarpe naudinga visiems mums. Esu tikras — toks rimtas, įžvalgus, nevienadienis požiūris tikrai ilgainiui atsipirks.

Daugiau nuotraukų rasite galerijoje.