Naujienos
Žurnalas
Klubas
E-Krautuvė
Pradžia » Klubas » Technika » Straipsniai
AudioSolutions Rhapsody 130: skaidru, erdvu, galinga, subalansuota, užtikrinta [47]
Beyerdynamic prieš Sennheiser — pilnaverčio intymaus garso paieška [89]
Vinilo kultas: patefonai (Gramofonas Nr.2, 2001 m.) [9]
Vinilo kultas: galvutės ir priedai (Gramofonas Nr.2, 2001 m.) [6]
Vinilo kultas: Hiroyasu Kondo (Gramofonas Nr.2, 2001 m.) 
Vinilo kultas: Simon York (Gramofonas Nr.2, 2001 m.) [1]
Vinilo kultas: Peter Qvortrup (Gramofonas Nr.2, 2001 m.) [2]
Vinilo kultas: Franc Kuzma (Gramofonas Nr.2, 2001 m.) 
Vinilo kultas: George Cardas (Gramofonas Nr.2, 2001 m.) 
Prijungimo gnybtai (iš žurnalo archyvo, Gramofonas Nr.01, 2001 m.) 
  Daugiau »
AudioGourmet 2016 dalyviai: koncertų partneriai 
AudioGourmet 2016 dalyviai: Vinilo turgelis [1]
AudioGourmet 2016 dalyviai: Pro1soundstore (Nr.7) 
AudioGourmet 2016 dalyviai: Rūdninkų knygynas (Nr.10) 
AudioGourmet 2016 dalyviai: Digital Audio (Nr.1) [1]
AudioGourmet 2016 dalyviai: Digisound (Nr.8) 
AudioGourmet 2016 dalyviai: Muzikos magijos salonas (Nr.6) 
AudioGourmet 2016 dalyviai: Horn Distribution S.A. (Nr.3) 
AudioGourmet 2016 dalyviai: Rada electronics (Nr.15B) 
AudioGourmet 2016 dalyviai: Horn Distribution S.A. (Nr.2) 
  Daugiau »
Žvilgsnis: dinamiškas ir detalus JMlab (iš žurnalo archyvo, Gramofonas Nr.01, 2001 m.)
JMlab Cobalt 820
 [1]
Žvilgsnis: taupančiam kinofanui
System Fidelity SF-2305
 [2]
Žvilgsnis: pigi kokybė pagal Cambridge Audio (iš žurnalo archyvo, Gramofonas Nr.01, 2001 m.)
Cambridge Audio P500 ir C500
 
Žvilgsnis: Kimber Kable gali pakeisti jūsų sistemą (iš žurnalo archyvo, Gramofonas Nr.01, 2001 m.)
Kimber Kable Hero
 [2]
Ekspertai vertina: 4000 litų už CD grotuvą (iš žurnalo archyvo, Gramofonas Nr.01, 2001 m.)
Pioneer PD-S06
 [1]
Ekspertai vertina: 4000 litų už CD grotuvą (iš žurnalo archyvo, Gramofonas Nr.01, 2001 m.)
Audio Refinement
 
Ekspertai vertina: 4000 litų už CD grotuvą (iš žurnalo archyvo, Gramofonas Nr.01, 2001 m.)
Arcam Alpha 8SE
 
Ekspertai vertina: 4000 litų už CD grotuvą (iš žurnalo archyvo, Gramofonas Nr.01, 2001 m.)
Teac VRDS-10
 
Zienger MP3
128/256/512/1024 MB
 [7]
  Daugiau »
AudioGourmet /2008 — kaip jokia kita (papildyta) [2]
Naujoji Muzikos magijos amunicija: Linn, Brinkmann, Acoustic Plan 
Pristatytos Onkyo, Canton, Bose, Metz bei Spectral 2008 metų naujovės [6]
Šiemet High-End paroda Palangoje — gyvesnė ir spalvingesnė [30]
Išrinkta įdomiausia Klaipėdos Hi-End parodos sistema [42]
Kompiuterių gigantas Logitech meilinasi audiofilams? [3]
Denon naujienos — namų kino evoliucija ir dvikanalis renesansas [12]
  Daugiau »
Reklamuokis Gramofone!
Reklamuokis Gramofone!
Nepriklausoma MACINTOSH kompiuterių vartotojų grupė
ZONA Music svetainė
Vilnius Jazz
PILOTAS.LT - Architektūra ir kultūra: kasdien
Music Expoprt Lithuania
LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina
Fotoakademija – profesionali Nikon, Carl Zeiss, Novoflex įranga fotografams
Beyerdynamic prieš Sennheiser — pilnaverčio intymaus garso paieška
Mindaugas Jokubauskas
2010 m. lapkričio 24 d.

Kam reikalingos didelės, brangios, aukštos klasės ausinės? Žinau dvi rimtas priežastis. Viena jų akivaizdi: jei nori klausytis muzikos tuo metu, kai tai sudaro nepatogumų aplinkiniams, ausinės yra bene vienintelė išeitis. Tačiau ne visos ausinės atlaiko antrąjį kriterijų — geba sąlyginai nebrangiai džiuginti ausis. Geros ausinės, palyginti su dauguma kolonėlių, turi du esminius privalumus, iš esmės gerinančius skambesį: jos dažniausiai neturi skiriamojo filtro ir joms visiškai nedaro įtakos patalpos akustinės savybės. Apie trūkumus kol kas nekalbėsiu.

Trys ausinės ir du stiprintuvai — kas miške karalius?

Šiame esė apžvelgsiu:
  • Beyerdynamic T1 ausines (3100 Lt);
  • Beyerdynamic DT990 ausines (1050 Lt);
  • Sennheiser HD600 ausines (1000 Lt);
  • Beyerdynamic A1 ausinių stiprintuvą (3500 Lt);
  • Graham Slee Solo Intro ausinių stiprintuvą (1500 Lt).
Priešistorė

Tiesą pasakius, net nežinau, kas prieš daugelį metų mane skatino įsigyti pirmąsias „rimtas“ ausines… Ko gero, noras KITAIP — aiškiau, realiau — išgirsti savo įrašų kolekciją.

Net ir geriausios ausinės yra sąlyginai nebrangios. Studijų laikais rinkdamasis pirmąsias (jau anksčiau turėjau dideles, uždaro tipo Sony, kurios skambėjo bukai ir primityviai) supratau, kad daugiau į kompromisus nesileisiu — noriu pačių geriausių ausinių. Žinoma, nesidairiau į kelis išskirtinius ir man tuomet neįperkamus elektrostatinius STAX, Sennheiser ar KOSS modelius, egzotines AKG K1000 ir pan. Beje, tuo metu Lietuvoje buvo siūloma tik Sennheiser bei AKG produkcija, o geriausi modeliai kainavo apie tūkstantį litų (tiek kainuoja nebent pradinio lygio mažylės kolonėlės).

Taigi, trumpai paklausęs AKG K240, K271, K501, K401, Sennheiser HD600 ir dar kelių, atsirinkau AKG K501 bei Sennheiser HD600. Iš šių dviejų modelių po ilgų dvejonių ir atidaus lyginimo galų gale pasirinkau Sennheiser HD600. Tuomet jos man patiko dėl savo sodrumo, minkštumo, „aksominio“, pilnesnio skambesio. Nors, kiek pamenu, AKG K501 atrodė raiškesnės ir kiek detalesnės, bet HD600 man pasirodė labai patogios, su jomis ilgiau nepavargdavau.

Meilė — akla

Ką gi, praėjus 10 metų (tiksliai nepamenu…) galiu pasakyti, kad savo pasirinkimu nė kiek nenusivyliau. Tarnavo jos visą šį laiką ištikimai, nė karto negedo, o ir saugomos per daug nebuvo — tikrai ne su aksominėmis pirštinaitėmis jas imdavau.


Kad ir patenkintas savo pasirinkimu, progai pasitaikius vis pabandydavau kitas ausines. Tačiau nė vienos manęs nesužavėjo, tad kurį laiką netgi maniau, kad geresnių dinaminių ausinių paprasčiausiai niekas dar nesukūrė. Nors per tą laiką Sennheiser išleido HD600 įpėdines (HD650-ąjį modelį), bet jų patobulinimai, mano nuomone, nebuvo verti to, kad leisčiau pinigus tam, jog pakeisčiau savąsias į šiek tiek geresnes.

Nuostabu, kaip kartais save pagauni „įtikėjus“. Pamenu, sykį Miuncheno High-End Show parodoje ketinau atidžiau paklausyti elektrostatinių STAX flagmanių, bet atsainiai žiūrinėjau į Grado „medinukes“, o praeidamas pro Beyerdynamic stendą po porą minučių pamėginau kelis modelius. Tuomet jos man nepaliko jokio įspūdžio — t. y. nei blogo, nei gero. Galbūt kalta triukšminga parodos aplinka, galbūt netinkama muzika, galbūt buvau jau pavargęs nuo įspūdžių… O gal tiesiog tuo metu giliai viduje dar nebuvau pasiruošęs peržengti savo išankstinio nusistatymo...

Šie pilkoki prisiminimai norom nenorom piršo savotišką skepsį mano galvon net ir tuomet, kai sužinojau, jog A Cappella salonas ketina Lietuvoje pradėti prekiauti buitinėmis Beyerdynamic ausinėmis (profesionalams specialius modelius jau senokai siūlė kitos specializuotos firmos). Tačiau laiko prabėgo gana daug, o ir saviškėmis Sennheiser HD600 su žmona jau senokai nepasidaliname. Tad, pamaniau, bus puiki proga atidžiau susipažinti.

Kaip ir anksčiau, mane domina tik patys geriausi modeliai. Esu skaitęs, jog Beyerdynamic mėgsta pasiūlyti skirtingo braižo, tačiau panašiai kainuojančias ausines. Tad nors Beyerdynamic DT990 ir DT880 kainuoja panašiai, tačiau skamba, matyt, labai nevienodai. Galbūt dėl to, kad DT990 yra atviros, o DT880 — pusiau uždaros ausinės. Šiuo atveju man išorinio triukšmo izoliacija neaktuali, o ir lyginti norisi obuolius su obuoliais, o ne apelsinais (kaip sako išmintingi žmonės iš užjūrio), tad pasirinkau Beyerdynamic DT990. Taip pat žinojau, jog netrukus Lietuvon atkeliaus ir naujieji flagmanai — Beyerdynamic Tesla 1 arba tiesiog T1. Gerai, galvoju, nesusidarys „kamščių“ — su visomis galėsiu susipažinti paeiliui.

Beyerdynamic DT990

Apžvalgai gavau 250 omų DT990 versiją. Šios ausinės būna 32, 250 ir 600 omų. Tai gan unikali Beyerdynamic gamyklos siūloma paslauga — pasirinkti to paties modelio ausines pagal turimą aparatūrą, ketinamą panaudojimo sferą. Paprastai 600 omų ausinės būna skirtos profesionalams ar rimtai stacionariai technikai, o 32 omų labiau tinka nešiojamiems grotuvams. Taigi, 250 omų versija laikytina universalia.


Nekantravau kuo greičiau DT990 išgirsti savoje sistemoje, pasiklausyti mėgstamos muzikos. Prisipažinsiu, nesitikėjau nieko panašaus, nes jau nuo pirmųjų akordų likau priblokštas — DT990 grojo įspūdingai, t. y. darė didžiulį ĮSPŪDĮ. Būdamas skeptiškas ir įtarus, savęs klausiau — kas tai? Pigus popsas, paryškinti žemieji ir aukštieji dažniai? Galbūt. Supratau, kad palyginti su DT990, Sennheiser HD600 skamba gerokai liūdniau — kiek išpūstas ir agresyvokas „žemas vidurys“, mažiau raiškos, garsas lyg prislopęs. Ne visi šie HD600 bruožai savaime neigiami, tačiau pirmasis įspūdis man — tikrai prastesnis nei DT990.

Atidžiau pasiklausęs ir pripratęs prie išorinių, labiausiai į akis (t. y. ausis) krentančių skambesio skirtumų, ėmiau kapstyti giliau. Kitaip tariant, bandžiau nekreipti dėmesio į akivaizdžius išorinius garso „blizgučius“. Labiausiai mane domino, ar tai, ką išgirdau, ir tai, kas, prisipažinsiu, man labai patiko, yra tiesiog kiek SALDESNĖ ar išties GERESNĖS RŪŠIES kava (arbata)? Trumpa išvada užbėgant už akių — ir tai, ir tai. Keista? Tuomet papasakosiu apie tai išsamiau.

Pradžioje klausiausi Johny Cash American Recordings bei Jacques Loussier The Music Of Debesy. Netveriu savyje, noriu išsakyti daug liaupsių. Aišku, dėl liaupsių pamanysite, jog rašau reklaminį straipsinį, kaip įprasta kai kuriuose leidiniuose… Tačiau negaliu nepasakyti to, kas man paliko nuostabų įspūdį: nesu patyręs tokio gyvo ir natūralaus skambesio, tokių SKANIŲ, gražių ir detalių žemų dažnių. Johny Cash vokalas atrodė toks sodrus, toks intymus, jog ne tik Sennheiser HD600, bet ir saviškes kolonėles panorau išmesti pro langą. Rimtai.

O dar prieš kelias akimirkas galvojau: „Nereikia savęs apgaudinėti, senstu… Mažai kas mane džiugina taip, kaip anksčiau, viskas jau išbandyta…“ Pasirodo – nė velnio!  

Su Beyerdynamic DT990 ausinėmis apima jausmas, lyg ką tik būtum įlindęs į plokštelę, CD diską, studijinę magnetinę juostą ar kur kitur — arčiau pačios muzikos. Staiga supranti, kiek sluoksnių, kiek įvairiausių persipinančių garsų yra nuvalkiotose, „nudrožtuose“, atrodo, iki skausmo pažįstamuose įrašuose.

Ta proga užsimečiau tokį „nučiulptą“ ir jau senokai „išspjautą“ albumėlį — Depeche Mode Music for the Masses. Prisipažinkite, kas jo negirdėję bent 10 kartų ir kada paskutinį kartą jo klausėtės? Aš jau senokai — kartelį kitą, kai tik įsigijau naujausią vinilinį perleidimą. Žiloje senovėje jo klausiausi iš kasetės ar radijo…

Apėmė jausmas, lyg būčiau atsidūręs garso režisieriaus studijoje ir pagaliau išgirdęs tai, ką jis buvo sumanęs. Ir dar per autentiškus studijinius monitorius. Nepavadinčiau to tiesiog geresniu detalumu. Ne — lyg iš salės galo ateitum į pirmąsias eiles. Muzika ta pati, instrumentai tie patys, tačiau jau matai, koks lipdukas užklijuotas ant gitaros, kaip dirba pirštai, kokia vokalisto veido išraiška ir t. t. Jautiesi įtrauktas į veiksmą, apsilankęs virtuvėje.

Skeptikai pasakytų, jog pamatyti spuogą ant mėgstamo atlikėjo nosies nėra savaime vertinga, tačiau po tokio potyrio lieka jausmas, lyg jį kiek geriau pažinotum, lyg būtum kartu išgėręs puodelį kavos ir persimetęs keliais žodžiais.

DT990 aukštieji dažniai kiek dominuoja, viskas labai detalu ir aišku, tačiau kažkodėl nevargina. Palyginimui Sennheiser HD600 vidurinieji dažniai ryškesni, tačiau įkyroki, sudaro plokštesnio, grubesnio garso įspūdį. HD600 žemieji dažniai ne tokie greiti ir detalūs, kiek vangoki.

Šių ausinių garso braižas skiriasi labai radikaliai. Todėl tikėtina, kad mėgstantys vienas, nekęs kitų. Nepaisant to, turiu priminti, kad kalbame apie bene geriausias dinamines ausines. Bent jau tikrai jas abi priskirčiau geriausių visų laikų dinaminių ausinių dešimtukui.

Beyerdynamic T1

Iki šiol rašiau apie Beyerdynamic DT990, kurias lyginau su Sennheiser HD600, o dabar noriu į palyginimą įtraukti ir Beyerdynamic T1. Naujutėlis kompanijos flagmanas Lietuvon atkeliavo man jau beveik susidarius įspūdį apie DT990 gebėjimus, todėl turiu pripažinti: keistoka, tačiau pradžioje DT990 stebina gerokai labiau nei T1. T1 sunkiau įsimylėti iš pirmo žvilgsnio — man T1 patiko, kai ilgiau jų pasiklausiau. Jų skambesys kiek artimesnis Sennheiser HD600. Tačiau tik išoriškai. Tiesiog T1, mano manymu, turi mažiau DT990 „blizgučių“, skamba paprasčiau ir dėl to mažiau žavi IŠ PIRMO ŽVILGSNIO. Vėliau supratau, kad šioms ausinėms būdingi beveik visi DT990 pliusai, tačiau dažnių juosta tolygesnė, skambesys „audiofiliškesnis“. Per T1 pasiklausius nusibodusio įrašo apima panašus jausmas kaip ir su DT990 – lyg artimiau jį pažintum. Tik DAR artimiau ir be rožinių akinių.


Mėgstu analogijas (ne paslaptis), todėl palyginsiu: DT990 — tarsi graži, tačiau gana ryškiai prisidažiusi mergina, o T1 — dar gražesnė, bet be makiažo. Ar ryškus makiažas gadina pirmosios vaizdą? Ar makiažo trūkumas kenkia antrajai?… Kurią pasirinktumėte?

Kol kas dar nesirinksiu, verčiau papasakosiu, ką išgirdau. Labiausiai mane žavėjo itin natūralūs T1 aukštieji dažniai ir skaidrūs vidurinieji. Ir bosas — labai detalus, gilus, galingas, tvirtas, užtikrintas, tačiau nedominuojantis, tamprus, gerai kontroliuojamas. Toks bosas — tikras muzikos pagrindas. Sužavėjo ir labai geras subjektyvus aukštųjų, žemųjų ir viduriniųjų dažnių balansas — niekas neišsišoko, nedominavo.

O štai T1 skaidrumas — neįtikėtinas, viskas girdisi net per gerai (jeigu tai apskritai gali būti „per gerai“). Ir to nepavadinčiau tiesiog sausu detalumu ar anemišku, sausu informatyvumu. Ne, tai panašu į skaidrų, kvapnų orą vasarą gamtoje po audros, gerai nulijus ir išlindus saulutei. Kai taip lengva kvėpuoti. Muzika per T1 kvėpuoja išties lengvai.

Ne menkesnį įspūdį daro T1 sukuriama muzikinės erdvės, virtualios scenos iliuzija. Visos ausinės turi esminį trūkumą — muzika skamba tarsi galvos viduje, kažkur tarp ausų ir akių. Taigi, T1 šis efektas iš visų mano girdėtų ausinių silpniausias.

Džiaugiausi kaip vaikas, gavęs naują žaisliuką. Norėjosi klausytis ir klausytis. Ėmiau apdulkėjusius diskus iš savo vinilo kolekcijos ir sukau...

Netikėti atradimai

Pradėjau nuo Brian Ferry As Time Goes By, nes jauki, intymi šio albumo  įrašo atmosfera mane nuolat žavi. Nenusivyliau — klausantis jautėsi puikūs tekstūruoti, turtingi tembrai. Brian Ferry dainavo man tiesiai į ausį, nors tuo pat metu išlaikė pagarbų atstumą. Jo vokalas atrodė artimas, subtilus, aiškus, neįkyrus, šiltas, raiškus, o styginiai instrumentai — itin natūralūs. Vientisas, vienalytis skambesys. Buvo juntami visi stygų paviršiaus nelygumai, labai natūralu ir neįkyru.

Tirštas ir klampus Jesus Jones Liquidizer gitarinio industrinio synth-popo „dumblas“ atsivėrė: tembrai, samplai, instrumentai kažkiek atlipo vienas nuo kito, konstrukcija tapo aiškesnė.

Aštrus, agresyvus, skaitmeninis Art Of Noise In No Sense Nonsense disko skambesys liko, tačiau šioje agresyvioje košėje atsirado šiokia tokia tembrinė įvairovė, intensyvūs aukštieji dažniai atsigavo — pro dominuojantį tirštą smėlio apmušalą išlindo fundamentalūs lėkščių, styginių tonai. Sodrūs žemieji dažniai išlaikė gyvą tekstūruotą, erdvią visumą. Apskritai diskas tapo klausomas, o vietomis net „skanus“. Čia išryškėjo puiki T1 (kaip ir DT990) savybė — savotiškas detalumo ir neįkyrumo derinys. Garsas tampa turtingas esminėmis detalėmis, o ne pigiais paviršiaus papuošimais. T1 tai galioja labiau, nei DT990.

Nupūčiau dulkes ir nuo Pink Floyd Dark Side Of The Moon. Žymusis įžanginis širdies plakimas įgavo seisminio reiškinio požymių: galingi, gilūs, paslaptingi smūgiai. Pirmą kartą pirmosios dainos įžangoje aiškiau atskyriau ir lengvai sekiau būgnininko ir bosisto darbą. Būgnininko „kojos“ skambesys įgavo natūralų įtemptos membranos atspalvį. Skanumėlis.

Brendu giliau. Nusprendžiau kiek patriukšmauti — išsitraukiau Tool Lateralus. Ir ką jūs manote — išgirdau iki tol nepastebėtą instrumentą, lyg sitarą. Toks prislopintas, nosinis rytietiškas styginis. Albume išryškėjo tiksli, sustyguota, preciziška ritmika. Nuostabi ataka ir greitis. Net ir žemuosiuose dažniuose. Jokio vilkimosi ar baubimo, jokios košės. Kaip jau minėjau, lyg giedrą vasaros dieną praūžus liūčiai – gaivu, skaidru, lengva. Gyva. Studijose daryti įrašai ūmai įgauna gyvo koncerto bruožų.

Jaučiuosi vis drąsiau, nebebijau nusivilti. Imu Pixies Trompe le Monde vinilinį albumą — lietuviškas Zonos perleidimas, tarybinė pramonė su kolega Dovydu Bluvšteinu priešakyje. Ko norėti iš tų laikų galimybių?… Tačiau išgirdęs punk ritmą negalėjau nustoti kratyti savo pliką galvą. Gerai, kad niekas nematė. Tiesa, kratant galvą ausinės laikosi neblogai, tačiau labai įsijausti nepatartina.

Joey Santiago bei Black Francis gitarų tembrai — užburiantys. Šiurpuliukai vėl bėgiojo nugara. Energija — neįtikėtina. Akivaizdu, tuomet Pixiai dar turėjo parako. Nesakau, kad dabar viską jau iššvaistė, tiesiog tuomet buvo gyvesni. Su Beyerdynamic T1 varinės lėkštės praskaidrėjo, galėjau atskirti, kuria lėkšte grojama. Iš įprastos aukštųjų dažnių košės išlindo aiškūs atskiri tembrai, prieš akis susiformavo holograminis David’as Lovering’as. Žemieji dažniai — itin standūs ir greiti. Tempas „žiaurus“. Pasaka.

Apimtas nevilties surasti bent kiek „netinkamą“ įrašą šioms ausinėms imu Ministry Twitch — tačiau ir čia T1 lyg karštas peilis per sviestą  prasibrauna pro gan grubų ir tamsų industrinį purvelį. Uždega šviesą tamsiam kambaryje — bet tik tiek, kad suprastum, kur atsidūrei. Tamsa lieka, o įrašas tampa lengvai klausomas. Skambesys lieka industrinis ir grubus, tačiau tampa aiškus ir suprantamas. Kaip autentiškai restauruotas retro automobilis – tiesiog tampa aišku, kaip jis iš tikrųjų atrodė ir važiavo tuomet, kai buvo pagamintas. Tai anaiptol ne Pimp My Ride patobulinimai — čia stipresnės būtų DT990.

T1 tembras kažkuo panašus į popierinių plačiajuosčių garsiakalbių. Jos net ir iš, atrodytų, didžiausios košės įraše išskiria kažką apčiuopiamo ir pažįstamo. Aiškiai girdėti, ar triukšmas yra paties įrašo, ar plokštelės paviršiaus nelygumo, ar dulkių, susikaupusių grioveliuose. 

Griebiuosi šviežienos — traukiu Depeche Mode Sounds Of The Universe. Wrong suskambo visiškai kitaip nei buvau įpratęs — grubiai, iškraipytai, purvinai. Tarsi įrašant pradiniai stiprintuvai buvo gerokai perkrauti, nors dalis garsų šioje dainoje skambėjo gan švariai. Tuo tarpu Piece viskas buvo švaru, gražu, erdvu, o „mikse“ išgirdau daug naujų garsų. Negana to, supratau, kas tuos garsus skleidžia, t. y. koks jų tembras, koks samplas panaudotas.

Prisimenant analogiją su merginomis ir makiažu, turiu pastebėti: net ir nuplovus menamą „špaklių“ nuo visų aptariamų ausinių, DT990, mano manymu, išlaikytų dalį panašumų prieš HD600. O turint omenyje, kad T1 makiažo beveik nenaudoja, jų plauti nėra prasmės, nes niekas nepasikeistų.

Kažkodėl bijau, kad vis dar nepakankamai aiškiai suformulavau. Pasitelksiu kitą analogiją. Palyginsiu šias ausines su automobiliais. Tarkim, Sennheiser HD600 BMW 325i, Beyerdynamic DT990Subaru Impreza WRX STi, o Beyerdynamic T1Porsche 911 Carrera. O dabar įsivaizduokime, kad nuplėšiame nuo Subaru Impreza WRX STi oro nukreipiklį („spoilerį“). Ar nuo to jis labai nukentės? Žinoma, džiugina jaunimo akį tas „spoileris“, sukuria agresyvumo įspūdį, formuoja modelio įvaizdį, tačiau ne dėl „spoilerio“ vertinamas šis automobilis. Taip ir DT990 — net ir nekreipiant dėmesio į braižą, t. y. nuvalius makiažą, nuėmus „spoilerius“, šios ausinės išliktų pakankamai konkurencingos dėl esminių skambesio savybių.

Klausiausi dar daug įvairios muzikos, tačiau nebenorėjau užsirašinėti įspūdžių. Supratau, kad noriu tiesiog mėgautis, daugiau laiko praleisti su šiomis nuostabiomis ausinėmis... Klasikinė, akademinė muzika, džiazas ir kiti panašūs muzikos žanrai, kuriuose dominuoja gyvi instrumentai, o įrašo kokybė paprastai būna aukštesnė už vidutinę, šioms ausinėms nesudarė jokių keblumų, o gerosios savybės tik dar labiau išryškėjo. Sąmoningai daugiau rašiau apie keblesnius atvejus.

Stiprintuvai

Bandydamas ausines turėjau ir du puikius stiprintuvus — Graham Slee Solo Intro bei Beyerdynamic A1. Sennheiser HD600 ir DT990 turi ir mažiuką 3,5 mm kištuką, tad jas papildomai jungiau į visokius iPod’us, o T1 laido gale — tik didysis 6,3 mm „jack’as“, todėl jų bet kur nepakaišiosi… Galbūt taip ir geriau, nes nelabai įsivaizduoju, kaip tokio lygio ausinės gali apsieiti be specialaus stiprintuvo. Visi iki šiol aprašyti skambesio skirtumai buvo išgirsti su Beyerdynamic A1, o kartais, dėl įdomumo išvadas patikrindavau su Graham Slee Solo Intro stiprintuvu.


Iš kairės paeiliui: HD650 (3,5 mm), T1 (6,3 mm), DT990 (3,5 mm).


Iš kairės paeiliui: HD650 (6,3 mm), T1 (6,3 mm), DT990 (6,3 mm).



Lyginant stiprintuvus išryškėjo vienas akivaizdus dalykas — bet kuris jų yra būtinas ir pakankamas tokioms ausinėms. Beyerdynamic A1, žinoma, skambėjo geriau: galingiau, dinamiškiau, jo galios rezervų, atrodė, neišsemsi. Tačiau ir Graham Slee aparatėlis per daug neprakaitavo. Sakyčiau, kad taupant pinigus geriau rinkčiausi T1+Solo, nei DT990+A1 komplektą. Na, o norint iš T1 išsunkti paskutinius syvus, A1 tikrai nepakenks — jis kiek subtilesnis, tolygesnis. Vis dėlto labiausiai mane sužavėjo nepakartojama A1 savybė atkurti sprogstamus, seisminius, greitus lyg žaibas žemuosius dažnius. Ir visa tai jis atlieka tarsi išnaudodamas vos trečdalį savųjų galimybių.

Žvelgiant iš praktinės pusės, Beyerdynamic A1 yra gana brangus, tačiau turi ir akivaizdžių privalumų. Jo maitinimo blokas turi įmontuotą didelį toroidinį transformatorių (tokį gali aptikti kai kuriuose įprastuose stereostiprintuvuose). Prie jo galima jungti rimtą tinklo laidą, nes jis turi IEC lizdą. Taip pat A1 galima jungti tarp signalo šaltinio ir pagrindinio stiprintuvo, nes jame įmontuotas specialus linijinis išvadas. Abu stiprintuvai turi galimybę prijungti ir komutuoti du signalo šaltinius. Ir dar: ant A1 puikuojas mažomis raidelėmis parašytas toks nūdien retas užrašas „Made in Germany“. Smulkmena, bet maloni.

Apibendrinimai

Viso šio eksperimento rezultatas gana apgailėtinas — likau prie suskilusios geldos, t. y. su savosiomis HD600 , kurios manęs jau nebedžiugina. Groja jos lyg ir taip pat, tačiau nepalieka jausmas, jog nejučia ilgiuosi Beyerdynamic ausinių, kurios man patiko labiau.

Egzistencinės kančios tuo nesibaigia: suprantu, kad man patiktų ir DT990, tačiau labiau norisi trigubai brangesnių T1… Belieka pradėti taupyti. O ir patogumas šių ausinių ne vienodas, nes T1 dėl grožio verčia pakentėti: vienintelė galima 600 omų apkrova patiks ne bet kuriam ausinių išvadui, storas dvigubas laidas ir sunkus kištukas gerai jaučiasi tik rimtame, sunkiame aparate ir laido svoris šiek tiek juntamas.

Panaši situacija ir renkantis stiprintuvą: tiktų ir Graham Slee Solo Intro, tačiau labiau norėtųsi galingesnio, dinamiškesnio, užtikrinto Beyerdynamic A1

Tačiau pabaigai norėčiau kiek save nuraminti — net ir sąrašo pabaigoje, mano manymu, pasilikęs HD600+Solo komplektas iš tiesų skamba labai gerai. Jei būčiau nelyginęs… Galų gale noriu šiek tiek apsidrausti — galbūt per daugelį metų Sennheiser HD600 man tiesiog gerokai atsibodo, todėl ir buvau joms toks negailestingas… Galbūt.


  • Gamybos ir medžiagų kokybė
HD600 – labai patogus laidas, tvirtos, jaukios, atrodo nepigiai;
DT990 – santykinai pigus laidas ir kitos medžiagos;
T1 – natūrali oda, storas audiofilinis laidas, frezuotas aliuminis ir kt. prabanga.


  • Patogumas
HD600 – labai patogu, jauku, šilta ir šiek tiek klaustrofobiška;
DT990 – labai patogu, lengva, neslegia, nespaudžia;
T1 – patogu, šiek tiek standoki minkštimai, sunkus laidas.

Daugiau nuotraukų ir komentarų ieškokite galerijoje.


Daugiau šia tema:
Oficiali Beyerdynamic svetainė
Beyerdynamic — dinaminių ausinių išradėjai iš Baden-Württembergo žemių
Oficiali Sennheiser svetainė
Naujas audiofilų stabas — Sennheiser HD 800
Oficiali Graham Slee svetainė
Graham Slee portatyvinis ausinių stiprintuvas
Brangiausias Grado ausinių modelis
Daugiau nuotraukų ieškokite galerijoje


Rašykite komentarus
Autorius (maks. 30 simbolių)
Komentaras (maks. 1000 simbolių)
 
Kviečiame skaitytojus reikšti savo nuomonę civilizuotai, gerbiant kitų asmenų pasisakymus. UAB FONOGRAFIKA pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, kito asmens vardu pasirašytus, šmeižiančius, įžeidžiančius, žeminančius žmogaus garbę ir orumą, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos įstatymus, reklamuojančius, kurstančius nelegaliems veiksmams skaitytojų komentarus. Privalome informuoti specialiąsias Lietuvos tarnybas apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorių duomenis. O taip pat galime tai padaryti savo iniciatyva. Pastebėję netinkamus komentarus, prašome informuoti mūsų kolektyvą adresu redakcija@gramofonas.lt.

Atgal

   

Į viršų

Keisti prenumeratos nustatymus
AudioGourmet 2017
Prisiminti mane prie šio kompiuterio.
Pamiršote savo slaptažodį

Klausimėlis ir atsakymai matomi tik registruotiems vartotojams
Naujausios
Kambario akustika [94]
Įkakojimai [365]
Audiogourmet 2017 ... [153]
Ką dabar groja tav... [2485]
lempinio pre-amp g... [7]
Rimtų bachūrų rupo... [921]
Senas vintažas ar ... [14]
Lentynines kolonel... [26]
RaspberryPi  [122]
Playerio (transpor... [57]
Stiprintuvas su ak... [48]
Kokią galvutę pasi... [9]
Supertweeter'is [130]
Kasdieninė kava [170]
Reel to Reel [457]
Laidai kolonelems ... [36]
Sugedo DacMagic. A... [7]
Sukrečiantys filmai [89]
passive vs active ... [132]
Rytinis espresso [147]
GAS bendrųjų iškra... [327]
Mano sielos ruporas [2528]
Audio Monitor silv... [6]
BĖGANTIS SKUSTUVO ... [1]
Dvijuostės ruporin... [4406]
Bevielės mažam biu... [15]
Visaton DIY projek... [92]
Ieškau meistriuko [30]
A klasės stiprintu... [1129]
Celestion Ditton F... [11]

Populiariausios
Dvijuostės ruporin... [4406]
Mano sielos ruporas [2528]
Ką dabar groja tav... [2485]
Skaitmeninio forma... [1934]
Skirtingų akustiko... [1646]
Media PC ir kiti s... [1369]
Tarpblokiniai laid... [1265]
Ezoterika Jums! [1259]
Laidai kolonėlėms [1182]
A klasės stiprintu... [1129]
super laidai [975]
Atlikti testai! [942]
Biudžetinis tarpbl... [924]
Rimtų bachūrų rupo... [921]
Šiuolaikinės lenty... [745]
Mano pafas :) [739]
Gramofono meet'as ... [673]
Wilson Audio Magnu... [668]
Kavavirės ir malūn... [652]
YouTube videos  [644]
Pagaliau turiu pin... [590]
Merdėjam... [583]
CD ar PLOKŠTELĖ [561]
LCD ar Plasma [560]
Iš kur perkat vini... [527]
AudioGourmet 2015 [517]
Odos Dvokas  [483]
Reel to Reel [457]
skaitmeninių failų... [456]
Del namu kino komp... [447]